Galbūt derėtų vengti žodžio fotosesija. Jis tapo kiek šaltas, tolimas ir oficialus. Visi šie žodžiai tokie svetimi mano tikslams, kokie tik gali būti. Nes čia jūs. Be draugų apsupties, be triukšmo ir vaidmens. Kartais gali būti šiek tiek baisu. Asmeniški, intymūs, atviri portretai gali būti tokie, nes palikti visas sienas ir pažiūrėti į save – leisti pažiūrėti į save – negali būti lengva. Bet labiau nei to, labiau nei tokio būtino atvirumo, paieškokime kartu širdies. Tavo, jūsų, mūsų visų. Paieškokime meilumo, taip dažnai pamirštamo dienos rutinoje. Paieškokime jūsų, tokių, kokie esate, ir nesvarbu, kad patogiausi džinsai kiek suplyšę, kad mamos megztinis kiek per didelis.
Jei jūs dviese, mylėsite kaip niekad. Jei dviese mes, tapsiu trumpam geriausiu, tyliausiu jūsų draugu. Venkime žodžio fotosesija, nes visa ši patirtis – tai tik jūs, aš ir visa jūra šilumos.