Indrė ir Nerijus
Kaip aš norėjau čia grįžti. Fotografuoti vestuves Babtyno-Žemaitkiemio dvare iki šiol man teko tik kartą, bet po tokios ilgos pertraukos, po tokių sunkių metų, negalėjau įsivaizduoti gražesnės dienos. Tačiau net šio dvaro žavesį nustelbė ten susirinkę. Dabar, praėjus jau kuriam laikui, prisimenu vos girgždančias medines grindis, vakaro saulės šviesą medžių viršūnėse, jaukų šurmulį, sklindantį iš nedidelės pokylių salės ir tą ramų, tylų džiaugsmą, kad Indrė ir Nerijus (su kuriais jau buvome susitikę) mane rado, o aš radau juos.
Tądien būta laiko juokui, apsikabinimams, gerai muzikai su Soul Biscuit ir šokiams. Būta daug ašarų (mano taip pat) ir kiekviena jų – laimei. Būta šeimos ir artumo. Būta darnos, nes žmonės – kaip vieta, o vieta – kaip žmonės.
Jaukumu rūpinosi 2Frogs
Juoką skleidė Juozas Liesis