Sonata ir Rolandas
Kartkartėmis norisi pabėgti, ar ne? Nuo triukšmo, tempo, minčių. Nuo miesto svorio. Norisi šiek tiek bangų ir basų kojų, smėlio tarp pirštų, plaukų veide, rankų apie mylimą. Todėl radome mes mažą trobą nakvynei, sėdome į automobilį ir išvažiavome. Buvo nuotykis, kitaip nepavadinsi. Toks, kokį kartočiau vėl, dabar pat, kiekvieną dieną. Ir žinau, kad Sonata su Rolandu taip pat.
Važiuojam?
